Dolomitas yra svarbi mineralinė žaliava, jo pagrindinis komponentas yra kalcio magnio karbonatas (CaMg(CO₃)₂), priklausantis karbonatinių mineralų šeimai.
Cheminiu požiūriu dolomite paprastai yra daug kalcio (Ca) ir magnio (Mg), taip pat tam tikras kiekis karbonato jonų (CO₃²⁻). Tiksliau, dolomito cheminė formulė rodo, kad tai sudėtingas junginys, susidarantis tam tikra proporcija kalcio, magnio jonų ir karbonato jonų deriniu.
Be pagrindinių kalcio magnio karbonato komponentų, dolomite taip pat gali būti nedidelis kiekis kitų elementų ir priemaišų, tokių kaip geležis (Fe), manganas (Mn) ir cinkas (Zn). Šių elementų kiekis paprastai yra mažas, tačiau jie gali turėti tam tikros įtakos fizinėms ir cheminėms dolomito savybėms. Pavyzdžiui, padidėjus geležies kiekiui, dolomito spalva gali patamsėti, iš baltos arba šviesiai pilkos spalvos pasikeis į geltoną, rudą ar net juodą.
Fizinės dolomito savybės taip pat glaudžiai susijusios su jo sudėtimi. Dėl savo karbonatinių mineralinių savybių dolomitas paprastai pasižymi geromis skilimo savybėmis, vadinasi, tam tikromis kryptimis lengvai skyla į plonus dribsnius. Tuo tarpu dolomitas yra vidutinio kietumo – nuo 3,5 iki 4 pagal Moso skalę, todėl jį gana lengva apdoroti ir smulkinti. Be to, dolomitas turi tam tikrą blizgesį ir spalvą, paprastai baltą arba šviesiai pilką, kartais su geltonais, rudais ar juodais atspalviais.
Pramonėje dolomito sudėtis turi lemiamos įtakos jo panaudojimui. Kadangi dolomite gausu kalcio ir magnio, jis plačiai naudojamas metalurgijoje, statybinėse medžiagose, chemijos pramonėje, žemės ūkyje ir daugelyje kitų sričių. Pavyzdžiui, metalurgijos pramonėje dolomitas gali būti naudojamas kaip srautas plieno gamyboje, padedantis pašalinti išlydyto plieno priemaišas; statybinių medžiagų pramonėje jis gali būti naudojamas cementui, stiklui ir kitoms statybinėms medžiagoms gaminti; chemijos pramonėje iš jo galima išgauti magnį ar ruošti kitus chemijos produktus; o žemės ūkyje jis gali būti naudojamas kaip dirvos gerinimo priemonė dirvožemio pH reguliavimui ir augalams aprūpinti reikalingu kalciu ir magniu.
Verta paminėti, kad skirtingos kilmės dolomito sudėtis gali skirtis, daugiausia dėl geologinių sąlygų, mineralizacijos procesų ir kitų veiksnių įtakos. Todėl renkantis dolomitą kaip žaliavą, būtina atlikti griežtą komponentų analizę ir bandymus, pagrįstus konkrečiais panaudojimo reikalavimais ir gaminio kokybės reikalavimais.
